Vidinė darna

Į visapusišką sveikatos stiprinimą nukreiptas požiūris sveikatos priežiūros įstaigose yra svarbus ne tik pacientų sveikimo procesui, bet ir sveikatos priežiūros darbuotojų darbo ir gyvenimo kokybės atžvilgiu.

Lietuvoje dirba daugiau nei 45 000 skirtingų sveikatos priežiūros specialistų, kurių vienas iš veiksnių, lemiančių darbo kokybę ir jų pačių gerovę, yra vidinė darna. Atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugelio sveikatos priežiūros darbuotojų vidinė darna yra stipri (47,29 proc.) arba vidutinė (40,24 proc.).

Remiantis senai sukurta salutogenezės teorija, kuri teigia, kad žmogus turi tam tikrus sukauptus atsparumo išteklius, kurie padeda įveikti gyvenimo sunkumus ir ligas. Ar ir kiek žmogus gebės panaudoti atsparumo išteklių priklauso nuo asmens vidinės darnos.

Vidinė darna yra suprantama kaip asmens vidinis susitelkimas, pasireiškiantis pozityviais jo santykiais su aplinkiniu pasauliu ir pačiu savimi. Vidinė darna formuojasi dar vaikystėje ir jaunystėje, vėliau mažai keičiasi ir visą gyvenimą išlieka gan stabili.

Visgi ją keisti gali stiprūs vidiniai išgyvenimai, tačiau lytis ir amžius vidinei darnai reikšmės neturi.

Vidinę darną sudaro trys komponentai – suvokimas, prasmingumas ir valdymas.

• Suvokimas – atskleidžia, kaip ir kiek individas supranta išorinės ir vidinės aplinkos ženklus kaip tikėtinus, suprantamus, o ne miglotus ar chaotiškus.
• Veiklos prasmingumas – atskleidžia, kiek žmogui gyvenimo sunkumai ir reikalavimai atrodo verti pastangų, pasiaukojimo, įsipareigojimų, kiek jie suvokiami kaip iššūkis, o ne kaip našta. Asmenys, kurie jaučia stiprų prasmingumo, susidūrę su nemaloniais gyvenimo įvykiais ar sunkumais būna labiau linkę suvokti juos kaip turinčius prasmę ir dažnai su jais susidoroja.
• Gebėjimas valdyti situaciją – atskleidžia įsitikinimus, kurie sako, kad žmogus gali išspręsti problemą pats arba kreiptis pagalbos į kitus ir bus suprastas, sulauks pagalbos iš kitų. Žmonės, kurie geba valdyti situaciją dažnai aktyviai stengiasi įveikti iškylančius sunkumus ir nesijaučia įvykių auka.

Vidinė darna yra siejama su subjektyviu asmens sveikatos vertinimu. Žmonės, kurie geriau vertina savo sveikatą, paprastai pasižymi ir aukštesne vidine darna. Labiausiai vidinė darna siejama su būtent psichikos sveikata. Šiuo atveju žmonės, kurie pasižymi žemu vidinės darnos lygiu, dažniau serga depresija, juos kankina nerimas, nepasitikėjimo jausmas, mažėja motyvacija, atsiranda miego sutrikimų.

Taip pat tyrimai atskleidžia, kad su vidine darna yra siejamas ir religingumas.

Tikintys žmonės pasižymi aukštesne vidine darna nei netikintys. Žmonės, kurie tiki, dažniau įžvelgia skirtingų įvykių prasmę, jaučia, kad tos patirtys yra vertingos, kas veikia ir asmens vidinės darnos rodiklį. Vidinė darna yra siejama ir su gyvensena. Vienas pagrindinių sveikatai palankios elgsenos aspektų – fizinis aktyvumas. Žmonės, kurie yra linkę aktyviai leisti laisvalaikį, kaip sportas, mankštos ar kt., pasižymi geresne vidine darna.

Be to, tyrimai atskleidžia, kad aukštesnė vidinė darna lemia didesnį žmonių atsparumą nepalankiems, kriziniams gyvenimo įvykiams bei geresnį subjektyvų sveikatos vertinimą.

Aukštesnis vidinės darnos rodiklis sveikatos priežiūros darbuotojus veikia kaip apsauginis veiksnys, lemiantis ne tik geresnį subjektyvų sveikatos vertinimą, bet ir geresnę jų psichikos sveikatą bei efektyvesnį darbą.

Kita vertus, yra pastebėta, jog žmonės, kurių silpna vidinė darna dažnai nejaučia pasitenkinimo dėl atliekamo darbo. Taip pat rūkančių asmenų vidinė darna yra silpnesnė nei nerūkančių. Fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra siejamas su prastesne vidine darna. Nuo sveiko gyvenimo būdo neatsiejamas ir kokybiškas miegas, jo rėžimas.

Miego sunkumai, trumpa miego trukmė turi neigiamos reikšmės vidinei darnai.

Šaltiniai:

Jakubauskienė, M., Perminaitė, R., Petkevičiūtė, J. SVEIKATOS PRIEŽIŪROS DARBUOTOJŲ VIDINĖ DARNA IR SUBJEKTYVUS SVEIKATOS VERTINIMAS.

Stukas, R., Šurkienė, G., Žagminas, K., Alekna, V., Melvidaitė, A. (2013). Pagyvenusių žmonių vidinė darna. Gerontologija, 14(3), 131-140.