Socialinė globa
2018-07-11 by Jolanta Dulinskienė *Straipsniai

Socialinė globa senatvėje

Senatvėje iškilus sunkumams pačiam pasirūpinti savimi, į pagalbą dažnai ateina šeimos nariai, socialiniai padėjėjai arba senoliai persikelia į senelių namus.

Papildomos pagalbos dažnai pradeda reikėti nuo 65 metų, o nuo 75 metų didžiajai daliai senolių.

Lietuvoje 2011 metais ilgalaikės socialinės globos įstaigose gyveno beveik 4 tūkst. vyresnių nei 60 metų žmonių.

Didžiausią šių įstaigų gyventojų dalį sudarė vyriausi senyvo amžiaus asmenys, sulaukę 85 ir daugiau metų.

Globos paslaugos yra organizuojamos skirtingose institucijose, kurias galima skirstyti pagal jų suteikiamas asmens savarankiškumo galimybes.

Mažiausiai asmens savarankiškumą apribojančios yra įvertinimo, pirminės sveikatos priežiūros, pagalbos namų, dienos centrų, ambulatorinės reabilitacijos paslaugos ar nuolatiniai/ilgalaikiai socialinio darbuotojo vizitai.

Nors asmeniui ir tampa sunku atlikti įprastas veiklas sulaukus senyvo amžiaus, tačiau suteikiama individualizuota pagalba padeda patenkinti poreikius ir toliau jaustis pilnavertiškai.

Tuo tarpu daugiausiai apribojančios yra institucinės globos paslaugos, kurios gali būti organizuojamos kaip vyresnio amžiaus žmonių gyvenvietės, grupinio gyvenimo namai, globos namai ir slaugos ligoninės.

Stacionarios globos įstaigos vertinamos skirtingai: dažnai jos yra suvokiamos kaip uždaros, asmeninę laisvę ribojančios ir su socialine izoliacija siejamos sistemos, apibūdinamos kaip nuasmeninančios (nelieka nuosavybės, individualumo), pasižyminčios griežta tvarka (kėlimosi, valgymo, poilsio dienotvarkė, neatsižvelgiant į individualius skirtumus), taikančios grupinius darbo metodus (su žmonėmis dirbama grupėmis, nelieka privatumo) ir skatinančios socialinį nuotolį (tarp personalo ir įstaigos gyventojų).

Tačiau šiuo atveju įstaigų veikla yra siekiama kompensuoti negalėjimą be pagalbos vykdyti įprastų kasdieninio gyvenimo veiklų – maitintis, rengtis, judėti aplinkoje.

Taigi pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra neišvengiama ir ją dažniausiai teikia artimieji, vizituojantys darbuotojai arba globos namai.

Pasirinkimą, kuri pagalba yra pasirenkama nulemia skirtingos aplinkybės.

Mūsų įmonė įdarbina darbuotojus ne tik pagalbai senoliams Vokietijoje, bet gali teikti vizituojamas socialines priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams, kuriems reikia papildomos pagalbos buityje.

Plačiau skaitykite mūsų puslapyje arba susisiekite nurodytais kontaktais.

Šaltinis: Orlova, U. L. (2014). The Quality of Life Factors of Assisted Elderly People. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 8, 21-32.