Tai yra lėtinė progresuojanti liga, kuri anksčiau ar vėliau sukelia neįgalumą.
Parkinsono ligos atveju dažnai pasitaiko tremoras rankų pirštuose, kuris primena piliulių ritinimo ar monetų skaičiavimo judesius. Atliekant judesį tremoras išnyksta ir vėl atsiranda baigus judesį.
Miego metu tremoro nebūna. Tremoro pobūdis gali keistis ligos eigoje. Kiti pacientai jaučia vidinį drebėjimą ir jis atsiranda anksčiau nei kiti požymiai.
Tremoras pasitaiko 80% – 92% pacientų, sergančių Parkinsono liga.
Bradikinezė – pagrindinis kriterijus diagnozuojant Parkinsono ligą. Ji aptinkama 77–99% šios ligos atvejų.
Bradikinezė pasireiškia sulėtėjusia ir pasunkėjusia eisena. Žingsniai tampa mažesni, pacientas eidamas tarsi velka kojas.
Kita vertus, bradikinezė gali pasireikšti sergant ir kitomis ligomis, kaip depresija, Alzheimerio liga, progresuojančiu supranukleariniu paralyžiumi. Yra stebima, kad bradikinezė sukelia didesnę negalią nei tremoras.
Tyrėjai nurodo, kad tremoras dažnai veda į socialinę izoliaciją.
Vadinasi, žmonės, kurie patiria tremorą tampa labiau linkę atsiriboti nuo ėjimo į viešumą ar būvimo su kitais dėl negebėjimo suvaldyti vykstančio drebėjimo.
Parkinsono liga yra progresuojanti ir anksčiau ar vėliau sutrikdo kasdienę gyvenimo veiklą bei sukelia neįgalumą.
Žmogus, susirgęs jaunesniame amžiuje, po kelerių metų netenka darbingumo, vyresniems asmenims prireikia artimųjų pagalbos ir priežiūros, o ligai progresuojant reikalinga ir slauga.
Manoma, jog ligos atsiradimas yra susijęs su vyresniu amžiumi.
Visuomenei senstant daugėja žmonių, kurie serga šia liga.
Dėl atsiradusios Parkinsono ligos gali sutrumpėti gyvenimo trukmė, suprastėti gyvenimo kokybė. Analizuoti tyrimai rodo, kad sirgimas viena ar kita liga (vėžiu, Parkinsono liga, išemine širdies liga ar šlapimo nelaikymu) yra susijęs su žemesne gerove.
Taip pat yra įrodymų, kad ligai progresuojant, gerovė prastėja.
Be to, ligos atsiradimo tikimybę gali padidinti ir kiti veiksniai ar ligos:
Dėl šių priežasčių yra taikomas kompleksinis gydymas tiek funkcinei, tiek fizinei asmens būklei gerinti.
Tyrimai rodo, jog pusiausvyrai ir eisenai yra puikiai taikomi tokie metodai, kurie yra pagrįsti garsiniu, vizualiniu ir sensomotoriniu stimuliavimu.
Vykdant kineziterapijos procedūras tampa svarbu parinkti muzikos stilių, kuris būtų susijęs su paciento individualiomis savybėmis ar esama emocine būsena.
Paveikus pacientą atitinkama muzika, skambesiu procedūrų metu yra stebimas teigiamas poveikis asmens pusiausvyros ir eisenos rodikliams, kaip:
Ir Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad taikant metodus, susijusius su muzikos variacijos galimybėmis, padidėja galimybės įveikti tam tikrą atstumą geriau bei sutrumpėja laikas atliekant įvairias pastangų reikalaujančias kasdienes užduotis.
Funkcinio pajėgumo pagėrėjimas buvo sietinas su tango muzikos ritmu, o ėjimo greitį teigiamai veikė valso muzikos ritmas procedūrų ir užsiėmimų metu.
Šaltiniai:
1. Skirmantaitė, I., & Šeputytė, L. (2017). Skirtingų muzikos stilių, taikomų kineziterapijos programos metu, poveikis asmenų, sergančių Parkinsono liga, pusiausvyrai, eisenai ir funkciniam pajėgumui. Neurologijos seminarai, 21(1), 23-27.
2. Kairys, A., Bagdonas, A., & Zamalijeva, O. (2017). VYRESNIO AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ GEROVĖS IR SVEIKATOS SĄSAJOS. Sveikatos mokslai/Health Sciences, 27(4), 5-12.
3. Valeikienė, V., Juozulynas, A., Venalis, A., Jurgelėnas, A., & Bunevičienė, D. S. (2015). Parkinson’s Disease and Disability. Sveikatos mokslai/Health Sciences, 25(1 (98)), 54-57.
