2019-10-15 by Jolanta Dulinskienė *Uncategorized @lt

Senatvė ir tikėjimas

Naujausi moksliniai straipsniai atskleidžia, jog žmonių skaičius, kurių amžius yra 60 metų ir daugiau, sparčiai auga. Ši amžiaus grupė sudaro 13% pasaulio gyventojų ir yra skaičiuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis padvigubės.

Tuo tarpu amžiaus grupė žmonių, kurių amžius yra 80 metų ir daugiau, apima 2% pasaulio gyventojų ir yra skaičiuojama, kad iki 2050 m. šis rodiklis patrigubės. Yra pastebima, jog mokslinių tyrimų apie šią amžiaus grupę vis dar trūksta, dėl to tyrėjai vis dažniau atlieka tyrimus, siekiančius labiau suprasti, su kokiais sunkumais susiduriama bei kas padeda juos įveikti.

Depresija yra svarbi atsižvelgiant į pasaulinę sveikatos perspektyvą, ypač šalyse, turinčiose vidutines ir dideles pajamas. Tyrimai atskleidžia, jog tarp vyresnių amžiaus žmonių depresija dažnai būna nediagnozuojama, negydoma, o dažnai ir paskyrus vaistus sunkiai gydoma.

Seniems žmonėms dažnai pasireiškia prastesni funkciniai ar pažintiniai gebėjimai, jie neretai gyvena vieni, o tai yra susiję su didesne depresijos tikimybe.

Mokslininkai sisteminėje apžvalgoje nustatė depresijos sutrikimų paplitimą nuo 20% iki 25% vyresnių nei 85 metų asmenų grupėje ir nuo 30% iki 50% tarp 90 metų ir vyresnių žmonių grupėje.

Atlikti detalūs tyrimai įrodė, jog vienas iš apsauginių veiksnių susirgti depresija yra religingumas. Ėjimas į bažnyčią turėjo apsauginį poveikį vyresniems žmonėms (vidutinis amžius = 75,6 metų) susirgti depresija. Tyrėjas Koenig nustatė, kad religija gali padėti susidoroti su psichologiniu ir socialiniu stresu. Kiti tyrėjai teigia, kad vyresni asmenys, turintys aukštesnį savęs vertinimą, religingumą ir dvasingumą, turi mažesnį depresijos lygį ir aukštesnę bendrą sveikatos būklę. Tyrėjai Yoon ir Lee taip pat nustatė, kad dvasingumas yra teigiamai susijęs su pasitenkinimu gyvenimu, vadinasi, tie, kurie yra dvasingi, labiau pasitenkina gyvenimu.

Be to, buvo pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterų tarpe religingumas: ėjimas į bažnyčią, įsitraukimas į jos veiklas reikšmingai labiau neigiamai veikia tikimybę susirgti depresija nei vyrų tarpe. Vadinasi, tikinčios moterys turės mažesnę tikimybę susirgti depresija nei tikintys vyrai.

Apibendrinant, religingumas teigiamai veikia vyresnių žmonių vidinę savijautą, ypač moterų, nes suteikia viltį, žmogus jaučiasi saugiau, turi į ką atsiremti tiek bendruomenės lygiu, tiek į tą aukštesnę jėgą, į kurią tiki. Be to, ėjimas į bažnyčią skatina įsitraukimą į tam tikrą veiklą, atsiranda tam tikra atsakomybė, priklausymo grupei jausmas, kuris mažina vienatvės jausmą ir didina pasitenkinimą gyvenimu.

Šaltiniai:

Strinnholm, S., Gustafson, Y., & Niklasson, J. (2019). Depressive Disorders and Religious Engagement in Very Old People. Gerontology and Geriatric Medicine, 5, 2333721419846576.
United Nations Population Division. (2017). World population prospects: The 2017 revision, key findings and advance tables. Retrieved from https://esa.un.org/unpd/wpp/publi- cations/Files/WPP2017_KeyFindings.pdf