Kaip mūsų požiūris lemia gyvenimo kokybę?

Labai dažnai pasitaiko, jog suprastėjusių vyresnių žmonių gyvenimo kokybę apjungia tiesiog su suprastėjusia sveikata.

Tačiau dažnai nesvarstoma, kaip visgi pats žmogaus požiūris į įvairius dalykus, gali keisti tai, kaip jis jaučiasi kasdien.

Atlikti tyrimai rodo, kad vienas svarbių senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybės veiksnių yra požiūris į senatvę.

Jei nuo vaikystės yra formuojamas neigiamas požiūris į senatvę, eigoje jis tik stiprėja.

Dažnai senatvės laikotarpis siejamas su neigiamais dalykais, atsižvelgiant į „nuostolius“ sveikatai, santykiams, socialinei ir ekonominei padėčiai bei darbui.

Dažnai ir pačioje visuomenėje sklando pasakymai, jog senyvi žmonės yra fiziškai silpni, nepajėgūs dirbti, lėčiau mąstantys ir pan.

Iš tiesų toks požiūris gali skatinti ne tik pagyvenusių žmonių stereotipinį, neigiamą savęs suvokimą, bet ir jį atitinkantį elgesį, o būtent tai gali turėti neigiamų pasekmių jų sveikatai, pasitenkinimui gyvenimu ir gyvenimo kokybei.

Žmonės, manydami, jog jie įvairias veiklas gali atlikti prasčiau, nes yra seni, prasčiau prisitaiko prie pokyčių ir tampa mažiau linkę įsitraukti į veiklą, palankią jų sveikatai.

Be to, tyrimai rodo, jei viduriniame amžiuje žmogus mano, jog senatvė yra neigiamas veiksnys, ją sieja tik su suprastėjusiomis funkcijomis, tai prognozuoja didesnę riziką senyvame amžiuje sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis bei patirti miokardo infarktą, sunkesnį atsigavimą po įvairių ligų bei menkesnį įsitraukimą į sveikatai palankų elgesį.

Iš tiesų, galima matyti, koks svarbus yra mūsų požiūris savijautai.

Vietoj neigiamo požiūrio tikslinga stengtis įtvirtinti įsitikinimą, kad ir seni žmonės gali išlikti aktyvūs ir įsilieti į veikliąją visuomenės dalį.

Šaltinis: Šukytė, E., Čepukienė, V. (2017). Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir psichologinio atsparumo reikšmė jų gyvenimo kokybei. Visuomenės sveikata, originalūs straipsniai, 1(76), 74-82p.