Meditacija senatvėje
2018-05-29 by Jolanta Dulinskienė *Straipsniai

Meditacija senatvėje

Šiandien vienas iš populiariausių ir dažnai aptariamų būdų atsipalaiduoti yra meditacija.

Vienas iš meditacijos metodų yra dėmesingas įsisąmoninimas (angl. mindfulness).

Mindfulness turi fizinės, psichinės ir emocinės naudos sveikatai, kuri yra plačiai tiriama ir dokumentuojama. Šio būdo svarba ypač stebima tarp vyresnių žmonių, o pagrindinės priežastys užsiimti būtent šia praktika yra išvardintos žemiau.

1. Sumažina Alzheimerio ligos progresavimą

Alzheimerio liga yra progresuojanti ir paplitusi tarp vyresnio amžiaus žmonių.

Ši liga turi neigiamos reikšmės atminčiai ir sutrikdo svarbias psichikos funkcijas. Vis dėlto neseniai atliktame tyrime buvo nustatyta, kad meditacijos ir kvėpavimo pratimai gali sulėtinti šios ligos ir demencijos vystymąsi. Kiti tyrimai rodo, kad dėmesio sutelkimo meditacija padeda apsaugoti nuo nerimo, streso ir depresijos požymių.

2. Gerina virškinimą
.

Virškinimo funkciją gali paveikti daugybė veiksnių, kaip mityba ir amžius.

Tuo tarpu meditacija seniems žmonėms gali padėti pagerinti jų virškinimą. Giliai kontroliuojamas kvėpavimas paprastai yra svarbi kiekvienos meditacijos pratybų dalis. Ši kvėpavimo technika pagerina kraujotaką kūne ir padidina deguonies kiekį mūsų kraujyje.

Kai vyresnio amžiaus žmonės pradeda dalyvauti reguliarioje meditacijoje, jie gali palaipsniui atsipalaiduoti ir subalansuoti virškinimo funkciją.

3. Padeda palaikyti dėmesio sutelktumą.

Vienas iš svarbių dėmesingų meditacijų privalumų yra teigiamas poveikis psichikos budrumui.

Dažna meditacija keičia smegenų fizinę struktūrą. Amigdalos regionas, susijęs su neigiamomis emocijomis, kaip stresas, nerimas yra teigiamai veikiamas. Regionai, atsakingi už savimonę, asmenybės vystymąsi ir planavimą (pvz., Prefrontalinė žievė), plečiasi.

Todėl žmonių dėmesingumas tampa geresnis, padidėja kūrybiškumas ir pažinimo funkcijos.

4. Stabilizuoja nuotaiką

Seniems žmonėms dėl prastėjančios sveikatos, darbingumo gali pasireikšti depresyvi nuotaika, bejėgiškumas.

Šios emocijos yra normalus pokytis, vykstantis senėjimo procese. Tačiau meditacija gali padėti senėjančiam asmeniui valdyti šiuos neigiamus jausmus.

Tyrimai taip pat rodo, kad sąmoningumo meditacija sustiprina teigiamas emocijas, padėdama pagerinti bendrą nuotaiką.

5. Padeda pagerinti atmintį
.

Meditacija stimuliuoja atminties centrus, esančius smegenyse.

Kadangi atminties silpnėjimas yra vienas iš veiksnių, susijusių su senyvu amžiumi, siekis pagerinti ją ir pažinimo funkcijas tampa vienu iš svarbių siekių.

Pagyvenę žmonės, atliekantys dėmesingos meditacijos pratimus, pagerina trumpalaikę ir ilgalaikę atmintį.

6. Skatina vidinę ramybę
.

Pagyvenusių žmonių ugdomas sąmoningumas turi raminantį poveikį, kurio negali suteikti vaistai.

Meditacija padeda organizuoti skirtingas mintis, perkelti, nukreipti dėmesį norima linkme. O visa tai nukreipus teigiama linkme paskatina optimizmo jausmą, subalansuoja jausmus ir teikia pilnatvės jausmą.

Pakanka ir 20 min. kasdien, kad būtų pasiekti išties teigiami rezultatai žmogaus psichikai. Nuotaika gali tapti stabilesnė, geresnė, pagerėti dėmesys, ramumas bei sumažėti nerimo ir streso pojūtis.

Taigi, skirkite laiko praktikuoti meditaciją ir ilgainiui stebėkite teigiamus pokyčius.

Šaltinis: http://mindworks.org/meditation-knowledge/meditation-for-seniors/