Galima stebėti, jog visame pasaulyje vyksta įvairūs demografiniai pokyčiai, kaip gimstamumo mažėjimas, ilgėjanti gyvenimo trukmė, daugėjantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius ir kiti.
Atsižvelgus į šiuos pokyčius, nuo 2012 metų kasmet balandžio 7 diena yra švenčiama kaip Pasaulinės sveikatos diena, kurios tema – „Sveikas senėjimas“, o šūkis – „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.
Šia diena norima sutelkti dėmesį į sveiką senėjimą, vyresnių žmonių įtraukimą į visuomenines veiklas, sveiko gyvenimo puoselėjimą visais amžiaus tarpsniais bei pasaulio lyderių susitelkimą į šios temos aktualumą.
Tuo tarpu bendrai gyventojų senėjimas – procesas, kurio metu didėja vyresnio amžiaus žmonių (65 metų ir vyresni) dalis bendroje populiacijoje. Šiuo metu mūsų planetoje gyvena beveik 7 milijardai gyventojų. Iš jų daugiau kaip 500 mln. yra 65 m. ir vyresni, kas sudaro beveik 8 proc. populiacijos.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši dalis gali išaugti dvigubai – iki 16,5 proc.
Nors šiuo metu didesnė pagyvenusių žmonių dalis yra labiau išsivysčiusiose šalyse (pvz. Vokietija, Italija, Švedija), ateityje staigus pagyvenusių žmonių populiacijos didėjimas taip pat numatomas ir mažiau išsivysčiusiose šalyse.
Viena iš senėjimo ypatybių – dvigubo senėjimo reiškinys. Tai senų (virš 80 metų) bei labai senų (virš 100 metų) žmonių skaičiaus išaugimas. 80 metų ir vyresnių gyventojų skaičius išaugo nuo beveik 15 mln. (1950 m.) iki 105 mln. (2010 m.)
Iki 2030 metų senų žmonių populiacija gali išaugti net 151 proc. Taip pat palyginus su anksčiau, galima stebėti, jog dar sparčiau didėja virš 100 metų amžiaus žmonių skaičius. 2050 m. jis gali padidėti net devynis kartus: nuo maždaug 454 tūkst. (2009 m.) iki 4,1 mln. (2050 m.).
Tad atsižvelgus į dabartinius rodiklius bei numatomas prognozes, senėjimo procesas palies vis daugiau šalių ir įgis didesnį pagreitį.
1. Vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimas. Lietuvoje vyrų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė (2011 m.) – 68,47 metai, moterų – 79,13 metai.
2. Gimstamumo mažėjimas. Šį rodiklį lemia: sunkumai susirandant darbą, brangiai kainuojantis būstas, skatinamųjų priemonių (pašalpų šeimoms, atostogų vaiko priežiūrai, vaikų priežiūros paslaugų, vienodo darbo užmokesčio vyrams ir moterims) trūkumas.
3. Migracija. Šis procesas senėjimą veikia specifiškai ir priklausomai nuo įvairių aplinkybių: nedarbo, mažų algų, imigrantų darbo poreikio, profesinio tobulėjimo, savirealizacijos, karjeros galimybių).
Pažvelgus į rodmenis ir skaičių prognozes išties labai svarbiu tikslu tampa vyresnių žmonių įtraukimas į įvairias visuomenės veiklas, jų priėmimas ir vertinimas bei pagalba, skatinimas puoselėti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą.
Šaltinis: Šurkienė, G., Stukas, R., Alekna, V., & Melvidaitė, A. (2012). Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija, 13(4), 235-239.
