Progresuojanti raumenų relaksacija yra relaksacinė intervencija, kuri reguliariai taikoma veikia atpalaiduojančiai ir neutralizuoja neigiamą streso poveikį ir leidžia žmogui grįžti į pusiausvyros būseną (Perminas, Pečiulienė, Jarašiūnaitė, Gustainienė, 2014).
Sistemingas šios relaksacijos taikymas sumažina kasdienį patiriamą stresą, padidina sveikatai palankaus elgesio tikimybę. Taip pat atsipalaidavimas, kuris vyksta relaksacijos metu, lavina organizmo atsparumą stresui, didina distreso tolerancijos slenkstį, pagerina miego kokybę, imuniteto atsparumą bei bendrą žmogaus savijautą.
Progresuojančios raumenų relaksacijos efektyviai sumažina pulso dažnį, o padažnėjęs pulsas yra siejamas su streso patyrimu. Šios relaksacijos metu didelis dėmesys yra skiriamas raumenų įtampai ir jų atsipalaidavimo fiksavimui.
Pati relaksacija paremta pastebėjimu, kad norint atpalaiduoti žmogaus psichiką ir kūną reikia atpalaiduoti skersaruožius raumenis (Jacobs, 2001). Labai svarbu, kad žmogus ilgainiui išmoktų pastebėti įtampą savo kūne ir gebėtų atpalaiduoti raumenis ir tą įtampą paleisti, o to eigoje ir sumažinti stresą. Relaksacijos metu, kuomet prašoma įtempti raumenis, yra generuojami nerviniai impulsai ir siunčiami į smegenis.
Šį raumenų – nervų fenomeną užsiėmimų metu yra mokoma įsisąmoninti. Žmogus, išmokęs atpažinti įtampą, pradeda gebėti ją atpalaiduoti.
Išmokti atpažinti padeda sistemingas praktikavimas įtempiant ir atpalaiduojant raumenis bei juntamas ir suvokiamas kontrastas tarp jų. Progresuojančią raumenų relaksaciją sudaro raumens įtampos atpažinimas, atpalaidavimas ir kontrasto tarp įtempto ir atpalaiduoto raumens suvokimas. Išmokęs atpažinti įtampą ir paleisti ją atpalaiduojant raumenis geba sumažinti kylantį stresą bei praktika veikia prevenciškai galimam stresui patirti, mažina jo patyrimo lygį.
Šaltiniai: