Ligos senatvėje
2018-09-17 by Jolanta Dulinskienė *Straipsniai

Ligos senatvėje

Tarp vyresnių, pensinio amžiaus žmonių ryškėja įvairūs negalavimai ir lėtinės ligos. Su laiku susilpnėjusi sveikata rodo, jog organizmas yra išsekęs ir nusilpęs priešintis ligoms. Dėl to gali vis pasireikšti sveikatos sunkumai ar energijos stoka kūne.

Tyrimai rodo, jog vyresniems nei 65 metai žmonėms kas penkerius metus gali padidėti rizika susirgti lėtine neinfekcine liga.

Minėtos ligos paplitimas neretai yra vadinamas XXI amžiaus pandemija, kuri neišvengiamai reikalauja materialinių bei žmogiškųjų išteklių. Vadinasi, turintiems sveikatos sunkumų reikalinga ne tik finansinė parama, bet taip pat labai svarbi tampa sveikatos priežiūra, teikiama specialistų, kaip socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, seselės ir pan.

Lietuvoje atliktame tyrime bendrai dažniausios ilgaamžių žmonių lėtinės ligos yra širdies ir kraujagyslių, sąnarių, akių, cerebrovaskulinės ir plaučių ligos. Pastarajame tyrime tarp apklaustųjų nesirgo 6,1 proc. Lietuvoje dažniausiai tarp vyresnių nei 65 metai žmonių pasireiškia kraujotakos sistemos ligos, 2011 metais jomis sirgo 638,3 asmenys tenkantys 1000 gyventojų.

Lietuvos vėžio registro 2009 m. duomenimis minėtoje amžiaus grupėje beveik 60 proc. vyrų bei 56 proc. moterų sirgo vėžiu. 2010 m. Lietuvoje užregistruota 2,2 karto daugiau cukrinio diabeto atvejų nei prieš dešimtmetį.

Atvejų padaugėjimas gali būti stebimas ir dėl žmonių dažnesnio kreipimosi į specialistus ir didesnio domėjimosi savo sveikata, prieinama informacija nei anksčiau.

Su amžiumi taip pat dažniau susiduriama su psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija, nerimas, demencija. Naujausiais Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis, sergančių demencija pasaulyje yra maždaug 35,6 mln.

Yra manoma, kad šis skaičius gali padvigubėti kas 20 metų ir pasiekti 65,7 milijonų 2030 m. ir 115,4 mln. sergančių 2050 m.

Tuo tarpu žmonių, sergančių demencija būklė prastėja palaipsniui su amžiumi, kol galiausiai sergantieji nebegali pasirūpinti savimi be kitų pagalbos.

Be to, daugeliui vyresnio amžiaus žmonių būdingas poliligotumas – sirgimas ne viena, o keliomis lėtinėmis ligomis.

Poliligotumas dažnai apsunkina diagnostiką bei gydymo plano pasirinkimą, vykdymą. Gydant kelis susirgimus tenka skirti ir daugiau skirtingo poveikio vaistų. Didėjant vaistų skaičiui, didėja ir jų nepageidautinos sąveikos rizika.

Vyresniame amžiuje pakinta daugumos vaistų farmakokinetika ir farmakodinamika (vaistų poveikis organizmui), taip pat dažniau pasireiškia pašalinis vaistų poveikis.

Taigi daugėjant pagyvenusio amžiaus žmonių visuomenėje susidursime su didėjančiu sveikatos priežiūros paslaugų poreikiu.

Matant, jog senyvo amžiaus žmonės išties dažniau susiduria su įvairiomis ligomis, vaistų vartojimu yra aktualu kalbėti apie sveiką senatvę ir kaip būtų galima pagerinti vyresniųjų gyvenimo kokybę bei prevenciškai nukreipti procesus prieš lėtines ligas.

Šaltinis: Šurkienė, G., Stukas, R., Alekna, V., & Melvidaitė, A. (2012). Populiacijos senėjimas kaip visuomenės sveikatos problema. Gerontologija, 13(4), 235-239.