Rodikliai apytiksliai nurodo, jog 10proc. žmonių, kurie yra vyresni nei 65 metai, gali sirgti šia liga.
Tarp vyresnių žmonių sergamumo rodikliai šia liga didėja, pvz. tarp 85 metų asmenų procentai išauga iki 47proc.
Pati Alzheimerio liga mediciniškai apibūdinama kaip pirminė degeneracinė smegenų liga, kuri pasireiškia didėjančia smegenų atrofija, kurią sukelia žievinių smegenų funkcijų sutrikimas, progresuojantis į silpnaprotystę.
Ligai yra būdingi tokie požymiai: atminties suprastėjimas, progresuojantys kognityviniai sutrikimai (kaip suvokimo, dėmesio ir kt.) bei funkciniai ir elgesio sutrikimai.
Vidutiniškai liga trunka 8-9 metus, tuo tarpu nuo pirmųjų simptomų pasireiškimo iki žmogaus mirties ligos trukmė svyruoja tarpe nuo 3-20 metų.
Paprastai simptomus identifikuoja artimiausi žmonės ir tai būna pakitęs elgesys, kuris nebuvo prieš tai būdingas asmeniui.
Pasireiškia nebesiorientavimas erdvėje, laike, nuovokos praradimas, negebėjimas pabaigti pradėtos sakyti minties, emociniai protrūkiai (pykčio, nusiminimo, nepatiklumo).
Tačiau yra stebima, jog bendrai pakitęs asmens elgesys dėl ligos artimiesiems kelia nerimą ir baimę.
Dažnai rūpestis sergančiu Alzheimerio liga tenka artimiesiems, kurie slaugo ir rūpinasi.
Dažnai besirūpinantis asmuo susiduria su praktiniais, emociniais, socialiniais sunkumais.
Visi šie sunkumai kelia stresą ir įtampą, kurie nepadeda tinkamai rūpintis globojamu asmeniu. Iš psichologinės pusės, kai vaikams tenka rūpintis tėvais dėl ligos ar kitų senatvės sunkumų, yra vadinama vaidmenų apsivertimu.
Ir jau suaugusiam vaikui išties tampa sunku ne tik pasirūpinti kitu žmogumi, prisitaikyti prie pokyčių, bet ir prisiimti naują vaidmenį.
Dėl tėvų ir vaikų pareigų apsikeitimo suaugęs vaikas turi prisiimti vis daugiau ir daugiau atsakomybės už tėvą dėl progresuojančios ligos pasekmių ir padėti.
Dėl šio apsikeitimo gali kilti papildomų sunkių jausmų, kaip kaltė, liūdesys ar pyktis.
Tuo pačiu kyla ir sielvartas, kadangi yra stebima, kaip keičiasi artimiausias auginęs asmuo, kaip senka jėgos bei keičiasi asmenybės savybės.
Tuo tarpu formalus slaugytojas (prižiūrinti nuolatinė seselė, socialinė darbuotoja ar jos padėjėja) taip pat gali patirti sunkius išgyvenimus prižiūrint asmenį, sergantį Alzheimerio liga.
Pastarieji asmenys taip pat jaučia daug įtampos dėl atsakomybės už sergantį asmenį, kuris sunkiai orientuojasi ar kuriam tampa sunku padėti dėl jo priešinimosi.
Dirbant ar būnant šalia asmens, kuris serga Alzheimerio liga, labai svarbu neperdegti ir žinoti, kaip galima padėti sau.
• Ieškodami ir rasdami daugiau informacijos apie ligos specifiką, suprasdami, kaip ir kodėl liga progresuoja
• Prisidėdami prie pagalbos sudarymo plano (kadangi slaugantis asmuo praleidžia daug laiko su ligoniu, pastebi, kaip ligonis reaguoja į vienus ir kitus dalykus, tad gali jais pasidalinti su seselėmis, artimaisiais, daktarais ir taip prisidėti prie optimaliausių sąlygų sudarymo ligoniui)
• Kreipdamiesi į specialistus, gaudami atsakymus, kaip elgtis vienomis ar kitomis situacijomis
• Dalindamiesi atsakomybėmis (pvz. jei artimieji slaugo ligonį, tuomet, kad tai darytų ne vienas asmuo, o slauga vyktų rotacijos principu arba atsakomybės už skirtingus dalykus, kaip finansai, priežiūra, maistas tektų ne vienam asmeniui, o būtų paskirstoma visoje šeimoje tarp artimiausių ar giminaičių; jei asmenį slaugo formalus slaugytojas, tuomet atsakomybe galima dalintis su kitais specialistais, kaip daktarai, arba ligonio šeimos nariais)
• Skirdami laiko tik sau, atsiribojant nuo situacijos, kurioje gyvena, kai padeda ligoniui, o pabūnant tik su savimi, veikiant tai, kas artima širdžiai. Tai labai svarbu, nes padeda nepervargti, neperdegti nuo susikaupusių emocijų
• Pasidalinant išgyvenimais iš teigiamos bei neigiamos pusės su kitu asmeniu. Nelaikyti savyje visų emocijų, minčių, o jomis pasidalinti, rasti teigiamos prasmės arba su artimu asmeniu, draugu arba pasinaudojant nemokamomis linijomis, veikiančiomis visą parą, kurios atlieka išklausymo, palaikymo funkciją įvairaus amžiaus žmonėms (pvz. Jaunimo linija 880028888)
• Suprantant ir nepamirštant atliekamo darbo svarbos, prasmės, pasidžiaugiant savo darbo, pastangų vertingumu
Šaltinis: Jankūnaitė, D., Užaitė, V. (2011). Globėjo, besirūpinančio Alzheimerio liga sergančiu artimuoju, streso įveikimas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 153-174p.
