Kasdienis fizinis aktyvumas, sveika mityba, atsisakymas žalingų įpročių – svarbūs veiksniai sveikatos stiprinimui ir lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikai.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad keičiant gyvensenos įpročius galima visapusiškai pagerinti sveikatą ir pailginti kokybiško gyvenimo trukmę.
Dėl nesveikos gyvensenos ir negatyvios elgsenos, menko fizinio aktyvumo, didėja lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas. Sveika elgsena bei sveika gyvensena yra ypač svarbūs ne tik gerai fizinei, bet ir psichikos sveikatai.
Vienas svarbiausių šiuolaikinės kompiuterizuotos visuomenės sveikatos rizikos veiksnių yra pasyvus gyvenimo būdas. Pastaruoju metu mokslininkai atkreipia dėmesį į mažėjantį suaugusiųjų ir vaikų fizinį aktyvumą bei plintantį būtent pasyvų gyvenimo būdą.
Įvairūs fiziniai pratimai padeda užtikrinti fizinę ir psichinę asmens darną. Fizinis aktyvumas yra svarbus širdies ir kraujagyslių ligų, hipertonijos, insulto, vėžio, diabeto, osteoporozės prevencijos veiksnys.
Be to, fizinė veikla ir sportas gerina protinį darbingumą, stiprina fizinę ir psichikos sveikatą bei imuninę sistemą. Kasdien skyrus bent 5-7 minutes mankštai galima prisidėti prie savo gyvensenos tobulinimo.
Fizinis aktyvumas – viena iš pagrindinių žmogaus geros fizinės, socialinės ir emocinės būsenos faktorių.
Tad ar jau atlikote trumpą kūno pratimų derinį geresnei savijautai tiek dabartiniai savijautai pagerinti, tiek ateičiai?
Šaltinis: Strukčinskienė, B., Pačiauskaitė, I., Griškonis, S., Strukčinskaitė, V., Stasiuviebė, D., Griškonytė, I. (2014). Klaipėdos miesto gyventojų gyvensena: fizinio aktyvumo ypatumai. Sveikatos mokslai / Health sciences, 2014, 24 tomas, nr. 5, p. 16-19.
