Demencija

Vis dažniau girdime apie susirgimą pavadinimu Demencija.

Daugumai šis sutrikimas asociuojasi su vienu svarbiausiu šios ligos simptomu – pablogėjusia atmintimi, tačiau ar žinote, kokius dar pakitimus sukelia šis sutrikimas?

Kodėl sergant šia liga žmogus tampa lyg „praradęs save“?

Norint paaiškinti šios sudėtingos ligos procesus reikėtų pradėti nuo svarbiausio, tai yra – šios ligos priežasties.

Mūsų smegenys susideda iš daugybės neuronų (smegenų ląstelių), kurie jungiasi vienas su kitu sudarydami tinklą, reikalingą perduoti nervinius impulsus, kurių dėka galime atlikti mums visas įprastas veiklas: judėti, jausti, mąstyti ir kt.

Gausiausia šių ląstelių yra smegenų žievėje, kuri yra atsakinga už pačias svarbiausias mūsų psichikos funkcijas – mąstymą, planavimą, atmintį, emocijas ir kt.

Demencija sergančio žmogaus pilkojoje smegenų medžiagoje dėl tam tikrų procesų pradeda žūti neuronai, kas sukelia esamų ryšių praradimą ir tokius pakitimus kaip:

• Atminties sutrikimai,
• Dėmesio koncentravimo sunkumai,
• Negalėjimas atlikti paprastas, gerai žinomas veiklas,
• Kalbos sutrikimai dėl žodžių užmiršimo,
• Sumažėję interesai ir pakitę pomėgiai,
• Sutrikusi orientacija vietoje ar laike,
• Charakterio pokyčiai,
• Atminties problemos,
• Nuotaikų svyravimai,
• Pakitę santykiai su artimaisiais;
• Poilsio ir miego režimo problemos.

Tačiau ar visada demencijos simpomai yra tokie patys?

Kuo skiriasi demencija sergant Alzheimerio liga nuo demencijos, atsiradusios dėl širdies-kraujagyslių problemų?

Apie tai – kituose straipsniuose.

Šaltinis – https://www.alz.org/what-is-dementia.asp