Iš prižiūrinčiojo asmens pusės daug reikšmės turi suprasti, kaip jaučiasi prižiūrimas asmuo ir priimti jo poreikius.
Pasitaiko, jog kartais tampa sudėtinga būti šalia ir prižiūrėti asmenį, kuris stipriau reaguoja į pokyčius, atsisako daugumos maisto produktų ar yra jautrus įvairiems paviršiams, įvykiams.
Gali pasirodyti, jog toks žmogus yra įnoringas ar per daug reikalauja iš kito žmogaus, tačiau gali būti, jog jūs susipažinote su itin jautriu asmeniu (trumpinys – IJA).
Mokslinėje literatūroje ne taip seniai buvo pradėta rašyti ir atskleisti, kas yra IJV, kas jiems būdinga ir kaip aplinkiniai galėtų elgtis, kad pastarieji jaustųsi geriau. Itin didelis jautrumas yra įgimtas, vadinasi, žmogus jau gimsta jį turėdamas ir jis yra būdingas 15-20proc. vaikų.
Tai nėra liga, nukrypimas, kliūtis gyvenime, tai yra susiję su žmogaus asmenybe ir jo gebėjimu labiau jausti procesus, vykstančius jį supančioje aplinkoje.
Vaikystėje tokie asmenys yra apibūdinami kaip drovūs, baikštūs, tačiau reikėtų vengti taip juos vadinti, kadangi išties tai gali būti jautrumas.
Pvz. vaikas nenori eiti į nepažįstamo vaiko gimtadienį ar į kitą naują vietą ir tai lemia ne jo drovumas, o tai, kad jis nežino, ar nori leisti laiką su vaiku, kuris nebus panašus į jį, nesupras jo ar galimai žais šiurkščiai.
1. Informacijos apdorojimo kruopštumas („nuolatinis smulkinimasis į detales“);
2. Polinkis lengvai tapti sudirgusiu, sujaudintu;
3. Polinkis emocingai reaguoti į įvykius, naujienas, staigmenas, pokyčius ir būti empatišku (gebėjimas lengvai įsijausti į kito asmens situaciją ir išjausti kylančias emocijas);
4. Jautrumas subtiliems dirgikliams (per dideliam garsui, kvapui ar šiurkštumui/švelnumui).
Tad prižiūrint žmogų, kuris, pavyzdžiui, labai atkreipia dėmesį į jūsų praleistą dulkių ruožą, tampa akimirksniu nervingu dėl to, yra itin sąžiningas, bet nemėgsta pasikeitimų, geba puikiai išklausyti kitą ir jį suprasti ar nemėgsta antklodės skalbtos be minkštiklio, galima manyti, kad jis yra IJA.
Žinoma itin jautrūs asmenys turi ir skirtumų vieni tarp kitų, tad nustatant, ar asmuo yra tikrai itin jautrus yra naudojami specializuoti testai.
Tačiau, jei dirbate su žmogumi, kuriam yra būdingos prieš tai minėtos ypatybės, nepamirškite priėmimo sąvokos, kadangi šiuo atveju ji tampa itin svarbi.
Paisyti kito asmens jausmų, priimti jo išgyvenimus ir poreikius, nesijausti pačiam įsižeidusiam dėl jų ir priimti jautrų žmogų, kaip bet kurį kitą.
Padidintas polinkis į jautrumą eigoje gyvenimo gali ir kisti: nuo itin dažnai verkiančio kūdikio, vaikystėje nemėgstančio naujų drabužių, paauglystėje išrankaus maistui, jautraus kvapams paauglio iki suaugusio, kuris jautriai reaguoja į įvairius įvykius arba suaugusio, kuris tiesiog puikiai geba išklausyti ir yra empatiškas.
Prieš įvedant pokyčius pasitarkite, o jei stebėsite, kad asmuo nemėgsta prisilietimų, nesijauskite blogai dėl to, tai yra tiesiog natūrali kito ypatybė.
Šaltiniai:
1. Elaine N. Aron (2015) „Itin jautrus asmuo: kaip gyvuoti, kai pasaulis tave stelbia“
2. Elaine N. Aron (2017) „Itin jautrus vaikas: kaip padėti mūsų vaikams gyvuoti, kai pasaulis juos stelbia“
